Skirtumas tarp 95 ir 98 benzino. Ar jis yra ir ar jums turėtų rūpėti?

Jeigu tik yra galimybė, žmogus visuomet linkęs taupyti savo išlaidas. Žinoma, mes visuomet elgiamės laisviau, kai finansinė situacija gerėja ir tampame atidesni skaičiams, kai lėšų srautas sumenksta. Taigi, ar verta rinktis brangesnę kuro rūšį? Teisingesnis klausimas dėl benzino tipo ir jo kainos skirtumo būtų toks: ar galime pilti prastesnį kurą į automobilį, kuriam gamintojas rekomenduoja geresnį ir ar yra prasmė pilti geresnį kurą, į automobilį, kuriam pakanka įprastinio kuro?

 

Tikriausiai pajautėte, kad atsakymas slypi pačiame klausime. Dažniausiai visų atsakymų derėtų ieškoti kiekvieno gamintojo pateiktuose nurodymuose ir automobilio priežiūros taisyklėse. Tačiau bendras išprusimas apie benzino rūšis ir jų paskirtį būtinas ir kai kurios žinios, neabejojame, jus nustebins. Pradėkime.

 

Kokiu principu variklis naudoja benziną?

 

Supratę kaip variklis naudoja benziną, galėsime aiškiau suprasti, kokią reikšmę turi skirtingos benzino rūšys. Benzinas padeda automobilį užvesti. Užvedimas įvyksta tuo momentu, kai užvedimo žvakė pasiunčia nedidelę elektros srovę, uždegančią tam tikrą benzino ir oro mišinį, esantį degimo kameroje. Šios reakcijos metu sukuriama energija, kuri priverčia cilindruose esančius stūmoklius judėti. Šie savo ruožtu ima sukti alkūninį veleną ir sukuria galią, priverčiančią automobilį judėti.

 

Užvedimas yra sąlyginai lėtas procesas. Kibirkšties energija yra nedidelė ir jos pakanka tik uždegti oro/kuro mišiniui, tačiau toliau ši energija palaipsniui didėja ir tampa pakankama, kad automobilis galėtų judėti. Variklis yra optimizuotas šiai reakcijai, kad pasisavintų tuo momentu kuo daugiau energijos. Tačiau skirtingi varikliai skirti tarnauti skirtingiems tikslams. Tarkime, sportiniai automobiliai optimizuoti galiai, tuo tarpu hibridiniai – taupyti kurą, todėl visi veikia šiek tiek kitaip.

 

Kas yra benzinas ir kaip jis klasifikuojamas?

 

Nafta yra angliavandenilio junginys, susidedantis iš dviejų esminių komponentų: anglies ir vandens. Benzinas gali turėti įvairias chemines sudėtis, kuriose galima aptikti apie 200 skirtingų angliavandenių rūšių, gaunamų iš naftos. Yra du pagrindiniai angliavandeniai, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant apie benzino kokybę ir degimo potencialą: tai izooktanas ir n-heptanas. Pavyzdžiui, izooktanas atsparesnis savaiminiam užsidegimui, kai tuo tarpu n-heptanas pasižymi greitesniu savaiminiu užsidegimu. Kuomet šios dvi medžiagos atsiduria drauge vienoje formulėje, mes susiduriame su benzino klasifikavimo sistema: kai 95 % benzino sudaro izooktanas ir 5 % n-heptano, pagal Europos normatyvus (arba RON, angl. Research Octane Number) tai yra 95 tipo benzinas.

 

• 95 – įprastas (arba kitaip Premium Unleaded 95, pagal RON sistemą)
• 98 – pagerintas, kuriame yra 98 % izooktano ir 2 % n-heptano (arba kitaip Super Unleaded 98, pagal RON sistemą)
• 99 – yra ir tokių benzino rūšių, tačiau jos gana retos ir siūlomos ne visose šalyse. Kaip supratote izooktano skaičius tokiame benzine yra maksimaliai didelis.

 

Ką šie skaičiai reiškia?

 

Esminis dalykas yra tai, koks bus benzino degimo greitis priklausomai pagal variklį, kuriam bus naudojamas. Taigi, aukščiausios rūšies benzinas nebūtinai suteiks daugiau energijos varikliui nei įprastas benzinas, tačiau agresyvesniems ir galingesniems (turbokompresoriniams) varikliams jis leis išnaudoti daugiau energijos iš vieno litro kuro. Štai šioje vietoje jau galime pradėti kalbėti apie kuro tipų rekomendacijas pagal automobilio modelį.

 

Pavyzdžiui, tokių galingų sportiniaų automobilių kaip Porsche 911 Turbo varikliai sukuria daug daugiau šilumos ir slėgio jėgos palyginus su, tarkime, įprastu Honda Civic varikliu, todėl jiems reikia tam tikro oktaninio skaičiaus kuro, kad automobolis dirbtų maksimaliai efektyviai. Jeigu tokiam varikliui naudojamas įprastas benzinas, gali atsirasti šalutinis efektas, kuris vadinamas variklio detonacija – kalimas variklyje, kai kuras pernelyg greitai užsidega (didesnis n-heptano dydis) ir išlaisvinama energija naudojama tik trinties jėgai padidinti skriejiko – švaistiklio mechanizme. Techniškai kalbant detonaciją variklyje lemia kompresijos koeficientas, kuris savo ruožtu lemia inžinerinį degimo kameros sprendimą. Didesnis slėgio koeficientas sukuria daugiau energijos degimo momentu, kuris lemia didesnį slėgį cilindre ir didesnę temperatūrą. Didesnio oktaninio skaičiaus kuras dega didesnėje temperatūroje, todėl jo degimo procesas yra efektyvesnis, todėl labiau tinkamas galingesniems varikliams. Taigi, jeigu tokiam varikliui naudojamas kuras su nepakankamu oktaniniu skaičiumi, jis neturės reikiamos galios ir gali prasidėti variklio detonacija.

 

Taigi, kokią benzino rūšį reikėtų rinktis?

 

Galite turėti patį naujausią, lizinginį, ką tik iš salono išriedėjusį benzininį automobilį, tačiau – kaip jau supratote – tai visiškai nereiškia – kad jam bus reikalingas aukščiausios rūšies benzinas. Tikslų atsakymą ir rekomendacijas pagal modelį rasite, žinoma, vartotojo vadove ar sužinosite, kreipęsi į pardavėję, tačiau įvairūs testai ir bandymai patvirtina, kad jokių efektyvesnio ar taupesnio vairavimo efektų beveik nepastebima arba jie yra minimalūs, jeigu į automobilį, kuriam užtenka įprasto kuro yra pilamas aukštesnės kokybės benzinas. Taigi, šioje vietoje papildomos išlaidos neturi jokios prasmės. Kiti bandymai parodė, kad įprastam benzinui sukurti varikliai su didesnio oktaninio skaičiaus benzinu dirbo netgi mažiau efektyviai nei su įprastu benzinu.

 

Nuotraukos šaltinis: https://www.flickr.com/ Naudojama pagal licenziją: https://creativecommons.org/licenses/by/2.0/